virvėti

virvėti: 1 virvė́ti, vìrva, -ė́jo intr. 1. NdŽ žr. 1 virventi 5: Virva vieversys už kluono, viršum laukymės rš. Virva padangėje pilkas žemės grumstas – vyturys, skelbdamas laukuose didžiausio sujudimo pradžią sp. Jie ilgai akimis sekdavo padangėje virvantį vyturį rš. ║ skambėti: Medžiai žiedais links, dangus vieversėliais virvės rš. 2. NdŽ virpėti, drebėti: Kojos linko, kūnas virvėjo gėlos deginamas rš. 3. judėti, krutėti: O vaikai ar iškęs pamatę ledą? Taip jie ir vìrva palei ledą Š. Kalvio žmona Meira virvėjo tarp vaikų kaip užsukta pelytė, nuo ryto ligi vakaro virė, kepė, šlavė, lopė J.Balt. \ virvėti; nuvirvėti

Игры ⚽ Нужен реферат?

virvėti — 2 virvėti, vir̃va (vir̃via), ėjo intr. Gl verkšlenti, knerkti: Kūdikis vir̃via, t. y. verkia J. | Paršai maži virvėjo J … Dictionary of the Lithuanian Language
nuvirvėti — 1 nuvirvėti intr. raitantis, vingiuojant nusidriekti, nutolti kokia kryptimi: Iš po žemės šaltinėlis gręžias ir nuvirva pamiškėm toli rš. virvėti; nuvirvėti … Dictionary of the Lithuanian Language
vir — vir̃ interj. NdŽ kartojant nusakomas: 1. vieversio čiulbėjimas: Vir vir vir vir, vieversėli, tu su manim giedok kartu A1885,56. 2. greitas vingiuojamas bėgimas: Žiurkelė vir̃ vir̃ vir̃ par gryčią ir parlėkė Ėr. Užlipu ant aukšto – tik vir vir… … Dictionary of the Lithuanian Language
virventi — 2 virventi ( ęti Bru), ẽna, ẽno žr. 2 virvėti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias